|
Antradienis, 11 Rugpjūtis 2009 10:11 |
Paskutinis vakaras stovykloje buvo nenusakomas žodžiais. Ežeras ir saulėlydis apsikabino kaip du seni bičiuliai ir dovanojo nenusakomą žodžiais reginį. Maudynės tą vakarą atrodė kaip geras kadras iš romantisko filmo. Pakvipo nepakartojo skonio Jūros gaminta sriuba, kurią visi skaniai suvalgę vaišinomės ir pačiu dar miške pagamintu tinginiu. Pasirodė mėnulis ir pro medžių viršūnes stebėjo tikra puotą. Šokiai menesienos šviesoje, dainos ir armonika netilo dar ilgai. Sunku perteikti bent trupinelį to, ką jautėme, bet degancios kelionės draugū akys bylojo apie tai, jog tokie vakarai gimsta ne taip dažnai, tad atmintyje ji visi nešiosimės ilgai. Paskutinis rytas prasidėjo prisijungus jau anksčiau keliavusioms moterims, kurios atgabeno nuostabų pyragą. Kojos iki Adutiskio ėjo lėtai, kiekviena žingsnį dar norėjosi pratęsti. Deja jau finišavome ir smagiai sušokę paskutinį rateli su Adutiškio kapela atsisveikinome. Likit sveiki bičiuliai, būkite ir toliau tokiom šviečiančiom akim ir nepamirškite kaip gera grojant armonikai pašokt menesienoj:) Iki pasimatymo, tikime, jog ankščiau ar vėliau visi pasimatysime ir vėl. Pasirašo Monika ir Sandra iš Utenos autobusų stoties, kur mes katik išgirdome Jūsų dainuotąją Pelėdą, kurios ankciau iš viso nebuvome girdėjusios. Atsisveikiname iš Utenos, geros kloties visiems.
|
