|
Penktadienis, 07 Rugpjūtis 2009 06:44 |
Šiandiena prasidėjo apsilankymu Tverečiaus užkardoje. Pakeliui dar apžiūrėjome ir pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimus ir keliavome link vienintelio Lietuvoje likusio kupetinio kaimo. Buvome sutikti labai svetingų seimininkų, kurie ne tik leido nuo vasaros lietaus pasislėpti savo gonkelyje, bet ir vaišino pienu, vaistažolių arbata, į lauką išnešė stalus ir suolus. Kaimas išties sužavėjo savo jaukumu, dvasingumu, jame norėjosi likti ir ilgeliau, bet atsisveikinę su šiuo unikaliu kaimeliu ir prisikrovę krepšelius obuolių patraukėme toliau. Priėjome Guntauninkų kaimą, kuriame ant keliuko išėję dvi močiutės iškart puolė kviesti į vidų, vaišino mus kaip ilgai lauktus svečius ir dalijosi pasakojimais. Viena mocčutė mus palydėjo iki pirmojo pasaulinio karo bunkerių. Maloniai mus sutiko ir bibliotekininkė Danutė iš gretimo kaimo, visur mus lydėjo ir kelionei įdėjo sūrio. Visi sotus ir aprūpinti dėmesiu pajudėjome į Medinų pusę, tikslią vietą sunkiai pavyko rasti, bet sutikę malonius girininkus buvome pakviesti į stovyklavietę miške. Šiuo metu puode jau garuoja oboulių kompotas, o mes laukiame komandos papildymo. Gražu miške, eglynai ir pušelės aplink, traška laužas ir kvepia šiluma.
|
